Kauno rajono savivaldybės viešosios bibliotekos salėje balandžio 23 d. vos sutilpo visi - visi, kurie panoro dalyvauti Aurelijos Makūnienės labdaros ir paramos fondo organizuojamame renginyje – knygos „Tūkstantmečio žiedas. Vilties ir meilės laiškai Lietuvai" pristatyme.

Unikali knyga prašyte prašėsi ir sulaukė įvairios bei įdomios auditorijos: prisidėjusių prie knygos atsiradimo - sudarytojos Aurelijos Davydavičienės, redaktoriaus – poeto Roberto Keturakio, fotografo Renato Raudeliūno; knygos pristatytojos - Seimo narės Vincės Vaidevutės Margevičiėnės; Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojos Ramintos Popovienės; Kauno r. kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėjos Irenos Marcinkevičienės, fondo direktorės Aurelijos Makūnienės, Garliavos seniūnės Nijolės Tarvydienės, Kauno įgulos karininkų ramovės viršininko Donato Mazurkevičiaus, dailininko, grafiko Romualdo Čarnos, aktorės Laimos Strazdauskienės, atstovų iš „Carito“ ir kitų garbingų svečių.

Renginio vedančioji Zita Butiškytė vos spėjo pristatinėti visus, norinčius pasidalinti įspūdžiais apie pirmą tokio pobūdžio leidinį ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje, apie knygą, kurią tauta parašė savo šaliai.

Roberto Keturakio skambiuose žodžiuose apie Lietuvą neįmanoma buvo neišgirsti, jog ši knyga, tai įrodymas, kad lietuvių tauta – galinga, dvasinga, kilni, ir mąstanti. „Linkiu suprasti visiems šios knygos prasmę“, - linkėjo poetas.

Leidinio sumanytoja – kaunietė gydytoja Aurelija Davydavičienė, pristatė istorinės knygos gimimo istoriją. Apie tai, kad padedama būrio bendraminčių dar 2009 m. ji paskelbė Lietuvos tūkstantmečiui skirtą akciją „Laiškas Lietuvai“. O akcijos metu gauti Lietuvos gyventojų, organizacijų, įvairių bendruomenių laiškai, piešiniai, eilėraščiai, taip pat užsienio šalyse gyvenančių lietuvių palinkėjimai (iš viso apie 1200) buvo sudėti į puikaus dizaino knygą.

Anot Seimo narės V. V. Margevičienės, vilties ir meilės laiškai Lietuvai, tai ne knyga, tai reiškinys, įamžintas tautos paminklu Lietuvai.

Džiugu, kad renginyje – puikiausioje pilietiškumo ugdymo pamokoje – dalyvavo ir labai daug jaunimo. Vieni iš jų skaitė ir džiugino savo laiškais, palinkėjimais, patekusiais į veikalą, kiti turėjo galimybę pasiklausyti, išgirsti daug įdomaus, vertingo ir prasmingo. Akademijos Ugnės Karvelis gimnazijos jaunieji dainininkai įsiliejo puikiomis dainomis, o Garliavos Meno mokyklos ugdytiniai –  nuostabiais fortepijono ir fleitos garsais.

Aktorės Laimos Strazdauskienės pasirinktų laiškų, ištraukų iš knygos meninis skaitymas, subtiliai perteikė Lietuvos žmonių sąmonę, lūkesčius ir nuotaikas.

Perskaičius laišką Kauno įgulos karininkų ramovės viršininkas užbaigė retoriniu klausimu: „Ir kas sakė, kad vyrai nemėgsta rašyti…“

Kauno rajono savivaldybės vardu Raminta Popovienė padėkos žodžius skyrė knygos sumanytojai, visai komandai, prisidėjusiai prie jos atsiradimo, už tai, kad pilietiškumo ir patriotizmo sklaida skatinama ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Irenos Marcinkevičienės nuomone, knyga keliaus karta karton kaip vienybės ženklas.

Fondo direktorė Aurelija Makūnienė atkreipė dėmesį, kad pati prisidėjusi prie ne vienos išleistos knygos, suprantanti, kad knyga vertinga tik tada, kada ji sklaidoma ir skaitoma, todėl prižadėjo būtinai nupirksianti ir vaikų globos namams.

Renginio pabaigą vainikavo Viešosios bibliotekos šeimininkės Irenos Stančiauskienės rožių žiedai – visiems, kurie jautė ir jaučia darbo prasmę.